Lietuvos liaudies buities muziejaus kūrimas prasidėjo nuo daugybės dalykų – idėjos, derybų su Lietuvos TSR biurokratais ir Maskvos valdininkais, tinkamos vietos paieškomis ir įvairiomis kitokiomis problemomis. Gavus visų instancijų leidimus, vyko tolesnis procesas  – muziejinių eksponatų paieška ir generalinio plano parengimas. Plane buvo numatyta visa muziejaus struktūra – regionų, sodybų, pastatų, žaliųjų plotų, želdinių, smulkiosios architektūros ir kitų objektų išdėstymas didžiuliame 175 ha plote. Darbas pirmiausia vyko „ant popieriaus“ – architektai įgyvendino muziejininkų mintis su pieštukais ir liniuotėmis rankose. Tai reiškia, jog muziejaus ekspozicijai parinktus tradicinius pastatus reikėjo išmatuoti natūroje ir tuomet rengti brėžinius. Rezultatai – pieštuku ir tušu atlikti originalūs brėžiniai saugoti LLBM archyve, o kopijos perduotos restauratoriams, statybininkams, kurie pagal jas atstatė į muziejų perkeltus senuosius pastatus, suformavo visą muziejaus veidą.

Brėžinius galima prilyginti grafikos meno kūriniams. Kruopščiai ir su daugybe darbo atlikti brėžiniai – fasadai, pjūviai, detalės – nusipelno žiūrovų dėmesio. Ypač įvertinus, jog dabartiniams kūrėjams dirbti padeda ne pieštukas ir liniuotė, o  kompiuterinė braižymo programa. Darbai gražūs, tvarkingi, bet... na kitokie. Palyginti ranka ir kompiuteriu sukurtus darbus galima apžiūrint 2017 metais atnaujinto muziejaus sutikimo vartų pastato brėžinius.

Senieji brėžiniai gerokai „pagyvenę“, sukurti 1968 – 1976 m., todėl atleistini vienokie ar kitokie vaizdų defektai.

Malonaus žiūrėjimo.

 

        Parodos ir teksto autorė – vyresnioji muziejininkė Snaigė Lauciūtė.
        Nuotraukos – S. Lauciūtės ir fotografo Rimgaudo Žaltausko.
        Maketas – vyresniosios muziejininkės Ingos Levickaitės.
        Parodos reklaminė juosta – architektės Neringos Norvaišaitės.