„Galiu pasakyti, kad man pasisekė“ (Ritos Redos Dovydaitytės-Dagienės prisiminimai).

 

Rita Reda Dovydaitytė-Dagienė gimė 1936 m. Kaune, Julijos Kumetytės-Dovydaitienės ir Pijaus Dovydaičio šeimoje. Laimingą jos vaikystę užtemdė tėvo suėmimas ir kalinimas Gorkio kalėjime, Suchobezvodnajos lageryje, ištremtas į Ižmorskoskojės invalidų namus. Julija Dovydaitienė likusi Lietuvoje su dviem mažomis dukromis nepalūžo. Tuos sunkiausius 13 savo gyvenimo metų ji neprarado vilties sulauti grįžtančio vyro, nesitraukė iš jų bendrų namų, iš visų jėgų stengėsi, kad namuose ne tik netrūktų maisto, bet ir rūpinosi dukrų mokslais. Savo drąsos ir sumanumo dėka J. Kumetytė-Dovydaitienė išsaugojo savo šeimą ir namus, į kuriuos 1954 m. sugrįžo ir P. Dovydaitis.
R. R. Dovydaitytė-Dagienė buvo aktyvi Birutiečių organizacijos narė, priklausė Vasario 16-osios akto signatarų klubui, Lietuvos kariuomenės karininkų artimųjų sąjungai.  2016–2017 m. Lietuvos liaudies buities muziejus iš R. R. Dagienės asmeninio archyvo įgijo 248 skaitmeninius vaizdus, taip pat 54 vnt. buities daiktų, nuotraukų, atvirlaiškių. Buvo įamžintas jos tėvų gyvenamasis namas, išlikę namo interjero akcentai. Pateikėja pasidalino savo prisiminimais apie tėvus P. ir J. Dovydaičius, jų šeimos gyvenimą.
R. R. Dovydaitytė-Dagienė anapilin iškeliavo 2018 m. pirmąją šv. Kalėdų dieną.


Kviečiame pasižiūrėti Lietuvos liaudies buties muziejaus darbuotojų Janinos Samulionytės, Renatos Banienės ir Rimgaudo Žaltausko 2016 m. sukurtą video įrašą, kuriame R. R. Dagienė pasakoja savo šeimos istoriją.



Parodoje pristatomos video įraše rodomos nuotraukos su aprašais.

 
Julija Kumetytė-Dovydaitienė. 1926 rugpjūčio 6 d., Kaunas.
 
Pijus Dovydaitis – vyr. leitenantas, Inžinerijos kolonos viršininkas. 1922 m., Kaunas.
     
     
 
J. Kumetytės ir P. Dovydaičio santuoka Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčioje. Santuokos sakramentą suteikia kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas. Dalyvauja (iš eilės): Juozas Tumas-Vaižgantas, nuotaka J. Kumetytė, jaunasis P. Dovydaitis, Aniceta Kumetytė, Kazimieras Aperavičius, Jadvyga Iešmantaitė, nežinomas vyras, Adelė Kumetytė, Stepas Dumčius, nežinoma moteris, Kostas Batūra (?). 1928 m. rugsėjo 29 d.   J. ir P. Dovydaičių vestuvės 1928 m. rugsėjo 29 d., Kaunas.
     
     
 
Dovydaičių namas Kaune, Zarasų g. 35, po rekonstrukcijos. Namas pradėtas statyti 1927 m., jo statybai imta paskola. 1938 m. (Vėliau namui suteiktas 51 numeris).   Majoras P. Dovydaitis su žmona Julija ir dukra Asta. 1931 m., Kaunas.
     
     
Išlikusios namo interjero detalės.

 

 
Rita Reda Dovydaitytė su mylima lėle Rože. 1939 m., Kaunas.   A. Dovydaitytė (dešinėje) su nežinoma mergaite. XX a. 4 deš.
     
 
 
A. ir R. R. Dovydaitytės, 1940 m., Kaunas.   A. ir R. R. Dovydaitytės prie namų.
     
     
 
A. Dovydaitytė (dešinėje) ir R. R. Dovydaitytė (kairėje) su pussesere Vida Aperavičiūte. Taip aprengtos mergaitės išlydėjo tėvą į geležinkelio stotį ir vėliau nematė jo 13 metų.   Pradinės mokyklos išleistuvių šokis „Pavasario žiedai“. R. R. Dovydaitytė pirma iš kairės. 1946 m. birželio 1 d., Kaunas.
     
     
 
Pirmas P. Dovydaičio laiškas (atvirlaiškis) iš lagerio, 1944 m. spalio 10 d. Pirmoji žinia, pasiekusi šeimą.   P. Dovydaitis tremtyje. 1953 m., Kemerovo sritis, Ižmorsko rajonas, Kirovsko invalidų namai.
     
     
 
R. R. Dovydaitytė su panele Urbštaite atlaiduose. 1948 m. ji buvo paslėpta Čekiškėje nuo tremties pas dėdės P. Dovydaičio buvusią tarnaitę Veroniką Brokaitytę.   R. R. Dovydaitytė, XX a. 6 dešimtmetis.
     
     
 
P. Dovydaičio telegrama šeimai, kad jis grįžta namo, į Kauną.   P. Dovydaitis, Kauno politechnikos instituto (dabar KTU) transporto viršininkas. Čia dirbo nuo 1955 m. iki 1977 m.
     
     
 
P. ir J. Dovydaičiai su dukromis studentėmis Rita Reda ir Asta. Kaunas, 1960 m.   R. R. Dovydaitytė. 1957 m. kovo 5 d., Vilnius.
     
     
Parodos ir teksto autorė – vyresnioji muziejininkė Renata Banienė.
Video montažas – fotografo Rimgaudo Žaltausko.
Maketas – vyresniosios muziejininkės Ingos Levickaitės.