Paroda pasakoja apie mokytoją S. Ankevičių, kuris 1937–1941 m. dirbo senojoje Plokščių miestelio (Šakių r.) pradinėje mokykloje, perkeltoje į muziejų 1987 m.
S. Ankevičius gimė 1905 m. Stanaičių kaime, Kybartų valsčiuje (Vilkaviškio apskritis) dvaro kumečio šeimoje. Kol tėvai neturėjo savo žemės, keliaudavo iš dvaro į dvarą, ieškodami geresnių gyvenimo sąlygų. 1910 m. šeima nusipirko mažą 84 arų ūkelį Jančių kaime, Būblelių valsčiuje (Šakių apskritis). Kai Stasiukui buvo 6 metai, mirė tėvas, mama liko viena su šešiais vaikais, kurie visi kiek paaugę ganė karves pas svetimus taip užsidirbdami sau duoną. S. Ankevičius piemenauti ir lankyti Norvaišų kaimo pradžios mokyklą pradėjo būdamas 7 metų. Vasarą ganydavo, o žiemą mokėsi. Kai baigė pradinę mokyklą, išsipildė jo svajonė toliau mokytis Naumiesčio progimnazijoje. Padedant vyresniam gimnazistui, pasiruošė iš pirmos klasės kurso dalykų ir išlaikęs egzaminus 1922 m. įstojo į antrą progimnazijos klasę. Mama Elžbieta Ankevičienė, sukaupusi visas įmanomas lėšas, sugebėjo sumokėti pirmą pusmetį už mokslą. Kitą pusmetį už nepasiturinčius gimnazistus sumokėjo Puodžiškių dvaro savininkas, o vėlesniais metais S. Ankevičius buvo atleistas nuo mokesčio už mokslą. Progimnazijoje jis ne tik labai gerai mokėsi, bet ir tapo ateitininku, išmoko groti smuiku, kuriuo griežė mokinių styginių instrumentų orkestre. Baigęs progimnaziją, 1925 m. S. Ankevičius įstojo į dvimečius mokytojų kursus, kurie buvo įsteigti Naumiesčio progimnazijoje. Už kursus nereikėjo mokėti ir dar buvo skiriama stipendija.
1928 m. S. Ankevičius pradėjo dirbti mokytoju Akėčių kaimo (Šakių apskritis) keturių klasių pradžios mokykloje, tapo Šaulių ir Tautininkų sąjungų nariu, organizavo suaugusiųjų lavinimosi kursus. 1937 m., mirus mokytojui, S. Ankevičius buvo paskirtas dirbti Plokščių pradžios mokykloje. Tuo metu Plokščiuose buvo du mokyklos mokinių komplektai ir dirbo du mokytojai. S. Ankevičius nusprendė sudaryti dar vieną mokinių komplektą ir vietoje keturių klasių atidaryti šešiametę pradžios mokyklą, kurioje dirbtų trys mokytojai. Mokyklos įkūrimą patvirtino Švietimo ministerija. S. Ankevičius tapo mokyklos vedėju ir dirbo senojoje mokykloje su penkto ir šešto skyrių mokiniais. Gyvendamas Plokščiuose, S. Ankevičius sukūrė šeimą, ne tik mokytojavo, bet ir ūkininkavo, turėjo karvę, arklį, naminių gyvulių ir paukščių, užveisė didelį sodą, organizavo muzikantų ansamblį, režisavo vaidinimus, dalyvavo Šaulių chore.
1941 m., prasidėjus masiniams gyventojų trėmimams, S. Ankevičiaus šeima su 6 mėnesių sūneliu buvo ištremta į Sibirą. Mokytojas 8 metus kalėjo Krasnojarsko apskrities lageriuose, vėliau gyveno tremtyje su šeima, kurioje gimė dukra Elena ir sūnus Algimantas.
Grįžęs į Lietuvą 1956 m., apsigyveno Paežerių kaime (Vilkaviškio r.), gavo darbą girininkijoje, kiek vėliau, palankiai susiklosčius aplinkybėms, tapo muzikos mokytoju mokykloje. Paežeriuose prabėgo patys kūrybingiausi ir vaisingiausi S. Ankevičiaus gyvenimo metai.
Mokytojo S. Ankevičiaus nueitą gyvenimo kelią iliustruoja parodos nuotraukos, kuriose atsispindi jo gyvenimo akimirkos iš mokslo metų Naumiesčio progimnazijoje, pedagoginiuose ir mokytojų kursuose, mokytojo darbas Akėčių ir Plokščių pradžios mokyklose, kultūrinė, visuomeninė veikla, iš kurių ryškiausia – paminklo 1918–1922 m. žuvusiems Plokščių valsčiaus savanoriams organizavimas ir pastatymas 1940 m., Sibiro tremties, Paežerių, kur jis 1965 m. įkūrė muziejų dr. Vinco Kudirkos tėviškės klėtelėje, subūrė ir vadovavo mokinių orkestrui, parašė knygas – „Už Uralo žemės galo“ (1989) apie lageriuose ir tremtyje praleistus metus, ,,Varpo aidas iš Paežerių“ (1995) apie klėtelę-muziejų, skirtą tautinio atgimimo šviesuoliams dr. V. Kudirkai, Vincui Pietariui, Antanui Krikščiukaičiui-Aišbei ir Vilkaviškio apylinkių etnografiniam paveldui, „Ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi“ (2000) Tautiškos giesmės – Lietuvos himno 100-mečiui, dr. V. Kudirkos idėjų sklaidai.
Liaudies buities muziejaus archyve saugomas S. Ankevičius prisiminimų rankraštis „Mano gyvenimo kelias“, kurį jis mums parodė ir leido nusikopijuoti, kai lankėmės Paežeriuose 1994 m. Prisiminimuose, kuriuose atsispindi jo gyvenimo laikotarpis nuo XX a. pradžios iki 1941 m., S. Ankevičius aprašė savo šeimos istoriją, piemenavimo metus, mokymąsi pradinėje mokykloje, Naumiesčio progimnazijoje, dvimečiuose mokytojų kursuose, mokytojo darbo ir gyvenimo sąlygas tarpukario pradžios mokykloje, to meto kaimo ir dvaro žmonių gyvenimo ypatumus, visuomeninio gyvenimo įvykius, kuriuos vertino, pasiremdamas savo patirtimi, žiniomis, pavyzdžiais iš istorijos. Juose daug piešinių, brėžinių, etnografinių aprašų, kurie iliustruoja pasakojimą.
Atkurtos Lietuvos valstybė įvertino mokytojo S. Ankevičiaus nuveiktus darbus Lietuvai. Jis buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ (1995), Kultūros ministerijos Mindaugo medaliu (1997), diplomu „Už etninės kultūros paveldo rinkimą, puoselėjimą ir skleidimą“ (2000). Jam buvo suteiktas Vilkaviškio rajono garbės piliečio vardas (1999). Mokytojas S. Ankevičius mirė 2002 m. gegužės 11 d. Palaidotas Paežerių kaimo kapinėse. Minint 100-ąsias S. Ankevičiaus gimimo metines buvo parengta ir išleista knyga „Stasys Ankevičius Daktaro V. Kudirkos-klėtelės saugotojas“, kurią sudarė Lionė Kraulėdienė ir Vytautas Grinius (2004).
Parodoje eksponuojamos nuotraukos, gautos iš Vilkaviškio r. Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus, muziejininkės Aušros Mickevičienės asmeninio archyvo, Plokščių mokyklos -daugiafunkcinio centro muziejaus, mokytojo sūnaus Algimanto Ankevičiaus ir Liaudies buities muziejaus archyvo.
Nuoširdžiai dėkojame už pagalbą rengiant parodą Vilkaviškio r. Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus vyr. fondų saugotojai Elenai Rupeikienei, muziejininkei Aušrai Mickevičienei, Algimantui Ankevičiui, Plokščių mokyklos-daugiafunkcinio centro muziejaus globėjai, istorijos mokytojai metodininkei Gražinai Kazarian.
MOKSLO METAI NAUMIESTYJE. 1922-1927
Elžbieta Ankevičienė su dukromis Maryte ir Agota. Apie 1927 m. Iš asmeninio A. Ankevičiaus archyvo.
Naumiesčio progimnazijos 4 klasės mokiniai. S. Ankevičius antroje eilėje antras iš kairės. 1925 m. Iš asmeninio A. Ankevičiaus archyvo.
Naumiesčio progimnazijos mokytojų ir mokinių styginis orkestras. S. Ankevičius stovi pirmas iš kairės. Apie 1927 m.? Iš S. Ankevičiaus šeimos albumo. Liaudies buities muziejaus archyvas.
Naumiesčio progimnazijos ateitininkai. S. Ankevičius antroje eilėje trečias iš kairės. 1927 m. Iš asmeninio A. Ankevičiaus archyvo.
Naumiesčio Mokytojų kursų 3-oji laida. 1927 m. Iš S. Ankevičiaus šeimos albumo. Liaudies buities muziejaus archyvas.
AKĖČIAI (ŠAKIŲ APKRITIS). 1927-1937
S. Ankevičius su Akėčių pradžios mokyklos mokiniais. 1928 m. Iš A. Ankevičiaus asmeninio archyvo.
S. Ankevičius su Akėčių pradžios mokyklos mokiniais. 1932 m. Iš Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus fondų.
Pradinių mokyklų mokinių šventė Lukšiuose. 1933 m. Iš Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus fondų.
Mokytojų karinio parengimo kursai. S. Ankevičius stovi antroje eilėje pirmas iš kairės. Kaunas. 1931 m. Iš Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus fondų.
Mokytojų kursų Prienuose dalyvių išvyka su dviračiais į Birštoną. S. Ankevičius pirmas iš dešinės. 1933 m. Iš Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro - muziejaus fondų.
Lukšių miestelio vaidintojai. S. Ankevičius antroje eilėje trečias iš kairės 1934 m. Iš Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus fondų.
Lukšių valsčiaus šauliai. S. Ankevičius sėdi pirmoje eilėje trečias iš kairės. 1935 m. Iš Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus fondų.
Vaidybos ir grimuotojų kursai Giruliuose (Klaipėdos r.). S. Ankevičius sėdi antroje eilėje pirmas iš kairės. 1936 m. Iš S. Ankevičiaus šeimos albumo. Liaudies buities muziejaus archyvas.
PLOKŠČIAI (ŠAKIŲ APSKRITIS) 1937-1941
Plokščių pradžios mokykla. 1939 m. Iš S. Ankevičiaus šeimos albumo. Liaudies buities muziejaus archyvas.
Pamoka Plokščių pradžios mokykloje. Mokytojas S. Ankevičius. 1938 m. Iš Plokščių mokyklos-daugiafunkcinio centro muziejaus.
Šešto skyriaus mokiniai botanikos pamokoje gamtoje. 1938 m. Iš S. Ankevičiaus šeimos albumo. Liaudies buities muziejaus archyvas.
Žaidimų pamoka Plokščių pradžios mokykloje. 1939 m. Iš S. Ankevičiaus šeimos albumo. Liaudies buities muziejaus archyvas.
Plokščių pradžios mokyklos mokiniai žaidžia prie Nemuno. 1939 m. Iš S. Ankevičiaus šeimos albumo. Liaudies buities muziejaus archyvas.
Plokščių pradžios mokyklos mokinių iškyla prie Nemuno. 1939 m. Iš S. Ankevičiaus šeimos albumo. Liaudies buities muziejaus archyvas.
Plokščių pradžios mokyklos 6 skyriaus mergaitės. 1939 m. Iš S. Ankevičiaus šeimos albumo. Liaudies buities muziejaus archyvas.
Plokščių pradžios mokyklos 6 skyriaus berniukai. 1939 m. Iš S. Ankevičiaus šeimos albumo. Liaudies buities muziejaus archyvas.
Mokinių vaidinimo dekoracijos Plokščių pradžios mokykloje. 1939 m. Iš S. Ankevičiaus šeimos albumo. Liaudies buities muziejaus archyvas.
Plokščių miestelio muzikantai prie pradinės mokyklos. S. Ankevičius sėdi pirmoje eilėje pirmas iš dešinės. 1938 m. Iš Plokščių mokyklos-daugiafunkcinio centro muziejaus.
Plokščių muzikantai plaukia valtimi Nemune. 1939 m. Iš S. Ankevičiaus šeimos albumo. Liaudies buities muziejaus archyvas.
Plokščių šaulių choristai. S. Ankevičius stovi antroje eilėje ketvirtas iš dešinės. 1937 m. Iš S. Ankevičiaus šeimos albumo. Liaudies buities muziejaus archyvas.
Stasio Ankevičiaus ir Rozalijos Guliokaitės vestuvės Kaune. 1939 m. Iš S. Ankevičiaus šeimos albumo. Liaudies buities muziejaus archyvas.
E. Ankevičienė ir R. Ankevičiene Plokščių pradžios mokyklos mokytojo buto svetainėje. 1939 m. Iš S. Ankevičiaus šeimos albumo. Liaudies buities muziejaus archyvas.
Paminklo projektas Plokščių valsčiaus 1918-22 metų žuvusiems savanoriams. Paminklo pastatymo iniciatorius mokytojas S. Ankevičius, projekto autorius, skulptorius Bronius Andriuškevičius. 1940 m. Iš Aušros Mickevičienės asmeninio archyvo.
SIBIRO TREMTIS. 1941-1956
S. Ankevičius tremtyje. Tatarka. Krasnojarsko kraštas. 1950 m. Iš Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus fondų.
S. Ankevičiaus laiškas iš tremties mamai ir seserims į Lietuvą. 1948 m. Iš Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus fondų.
S. Ankevičiaus šeima Tatarkoje (Krasnojarsko sr.). Sūnus Algimantas, dukra Elena, žmona Rozalija. 1949 m. Iš A. Ankevičiaus asmeninio archyvo.
PAEŽERIAI (VILKAVIŠKIO r.) 1956-1989
Paežerių mokyklos 8 klasės mokinių instrumentinis ansamblis. Vadovas – muzikos mokytojas S. Ankevičius. 1965 m. Iš Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus
V. Kudirkos tėviškės klėtelė-muziejus. Muziejaus įkūrėjas ir saugotojas S. Ankevičius. 1966 m. Iš Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus.
Paežerių mokyklos mokinių orkestras. Vadovas – mokytojas S. Ankevičius. 1971 m. Iš Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus.
Susitikimas su buvusiomis Plokščių pradinės mokyklos mokinėmis. Plokščiai. 1970 m. Iš Plokščių mokyklos-daugiafunkcinio centro muziejaus.
S. Ankevičius griežia atgautu dr. V. Kudirkos smuiku Paežerių klėtelėje-muziejuje. 1980 m. Nuotrauka iš knygos „Stasys Ankevičius Daktaro V. Kudirkos klėteles-muziejaus saugotojas“.
S. Ankevičiaus knyga „Už Uralo žemės galo“. Lagerio ir tremties liudijimai. 1989 m.
ATGAUTOS LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS METAI. 1990-2002
Prie restauruoto paminklo Plokščių savanoriams. Iš kairės: restauratorius Ž. Simanavičius, S. Ankevičius, V. Valunta - paminklo restauravimo iniciatorius. Plokščiai. 1990 m. Iš Plokščių mokyklos-daugiafunkcinio centro muziejaus.
Lietuvos vėliavos pakėlimas Plokščiuose. S. Ankevičius diriguoja orkestrui grojant himną. 1991 m. Iš Plokščių mokyklos-daugiafunkcinio centro muziejaus.
Liaudies buities muziejaus muziejininkai aplankė S. Ankevičių Paežeriuose. Iš dešinės: E. Nenartavičiūtė, G. Žumbakienė, S. Ankevičius, J. Samulionytė, J. Banys. Paežeriai. 1994 m. Erikos Nenartavičiūtės nuotrauka. Iš Liaudies buities muziejaus archyvo.
S. Ankevičių 90-ečio proga sveikina buvę Plokščių pradinės mokyklos mokiniai. 1995 m. Iš Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus fondų.
S. Ankevičius parodo, kur stovėjo perkelta į Liaudies buities muziejų Plokščių pradžios mokykla, kuriai atminti pastatytas koplytstulpis. 1990 m. Iš Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus fondų.
S. Ankevičius apdovanotas Lietuvos respublikos prezidento Didžiojo Lietuvos kunigaikščio V laipsnio ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“. 1995 m. Iš Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus fondų.
Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus aplankė dr. V. Kudirkos klėtelę-muziejų Paežeriuose. 2000 m. Iš Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus fondų.
S. Ankevičiaus knyga „Varpo aidas iš Paežerių“. Apie V. Kudirkos klėtelės-muziejaus įkūrimą ir ekspoziciją. 1995 m. A. Ankevičiaus nuotrauka.
S. Ankevičiaus knyga „Iš šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi“. Skirta tautiškos giesmės – Lietuvos himno 100-ečio jubiliejui. 2000 m. A. Ankevičiaus nuotrauka.
Vyresnioji muziejininkė dr. Nijolė Pliuraitė Andrejevienė
Architektė Neringa Norvaišaitė
Informacinių technologijų specialistas Gytis Banys